Kodėl aš kuriu ne tiesiog skrybėles

Kartais man sako:
«Kokia graži skrybėlė!»

Ir aš nusišypsau. Nes man skrybėlė niekada nebuvo tiesiog aksesuaras.

Per daugelį darbo metų supratau vieną svarbų dalyką: mane įkvepia ne patys daiktai, o žmonės. Man įdomu pamatyti žmoguje tai, kas dar paslėpta, ir padėti tam atsiskleisti.

Būtent todėl pas mane ateina ne tik dėl galvos apdangalo. Kažkas nori pasijusti drąsiau. Kažkas — susigrąžinti lengvumą ir žaismę. Kažkas — pagaliau leisti sau būti ryškiam. O kažkam tiesiog norisi pažvelgti į save kitomis akimis.

Tikiu, kad įvaizdis gali pakeisti vidinę būseną. Kartais pakanka vienos detalės — skrybėlės, akinių, papuošalo ar neįprasto aksesuaro — kad žmogus ištiesintų nugarą, nusišypsotų ir pamatytų save nauju žvilgsniu.

Turbūt todėl man taip patinka individualizavimas, vintažas ir atsakingas vartojimas. Man patinka daiktams suteikti naują gyvenimą, o žmonėms — naują savęs pajautimą. Aš matau potencialą ir daiktuose, ir žmonėse.

Mano darbas nėra apie tendencijas. Jis yra apie charakterį, individualumą ir laisvę būti savimi.

Ir jei po mūsų susitikimo žmogus išeina su mintimi: «Štai čia tikrai aš», — vadinasi, viskas pavyko.